Gali būti, kad kalti ir hormonai, genai, fizinis brendimas (kraujospūdis), padidėjęs jautrumas ir kiti psichologiniai dalykai dėl paauglystės.. Mano atvėjis manau yra odos jautrumas(nes kai būnu lauke ir temperatūra žemesnė, oda nuo šalčio išrausta, net ne išrausta, o paraudonuoja, o kitų asmenų, kurie šalia būna tuo tarpu oda normalios spalvos, nors jiems irgi šalta.) ir dar nepasitikėjimas savimi, galvojimas jog visi pastebi mano raudonavimą, kad visi apie jį šneka, bet kai nuraminu save jis irgi praeina.. Vieni sako, jog iš to išaugama, kiti, kad ne.
Vieni to raudonavimo gėdijasi (aš tarp jų..), o kiti tiesiog nekreipia į tai dėmesio ir iš to pasijuokia...
Keli patarimai:
- Nueiti į soliariumą, kad oda tamsesnė būtų ir raudonumo taip nesimatytų.
- Isižnybti sau į koją arba ranką, kad smegenys nusiūstų ten raudonį. (Nežinau ar tai venksminga.)
- Nukreipti mintis, suvaldyti save, negalvoti, kad tavo raudonavimas visiem pastebimas(Sunku taip padaryt, bet įmanoma manau...) Pasimokyti jogos. Esmė tame, jog turėtume išmokti save valdyti.
- Nueiti pas odos daktarę, pasikonsultuoti su ja, gal kažką patars, išrašys vaistų arba kremų, o gal ir ne.
- Reikia pasitikėti savimi. Mylėti ir nenuvertinti savęs.
- Kaikurios panelės raudonavimą slepia po pudra, bet to nepatariu toms kurios turi spuogų. Vaikinams (kaikuriems) pudra irgi yra gelbejimosi ratas..
- Kai kasnors pastebės tavo raudonumą ir mes repliką, gali pajuokaudamas atsakyti, kad ta ir pats žinai ir tau pačiam juokinga, tada kiti negalvos, jog kažkas su tavimi blogai, kad tu dėl to kompleksuoji. Jie net nepagalvos tau dėl to įkąsti ir tiesiog nekreips į tai dėmesio.
Vienas įdomus dalykas kurį radau- Anksciau, vergių turguose, perkant į haremą eilinę "žmoną", pirkliai norėdami įsitikinti ar moteris aistringa sugulovė, kreipdavo dėmesi į jos gebėjimą raudonuoti. Raudonuoja - aistra garantuota. :D
P.s. tiesiog mažiau kreipkite į tai dėmesį, o jei tai rimta problema kreipkitės į psichologę arba odos daktarę. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą